Taigi, jei planuojate dalyvauti App Camp ir turite klausimų apie mobilių programėlių naudotojo sąsajos projektavimą, patogumą ar dizainą, laukiame jūsų World Usability Day Lietuvoje renginyje.

Kaip viskas vyks:

Šių metų World Usability Day Lietuvoje renginys bus organizuojamas kaip trumpos specialistų “brain-storm” sesijos pagal App Camp komandų užduotus klausimus. Kiekviena App Camp komanda turės iki 15 min. užduoti klausimams apie savo programėlę usability, naudotojo sąsajos projektavimo ir dizaino specialistų grupei (dalyvavimą specialistų grupėje jau patvirtino Viktorija Trubačiūtė, Igor Gubaidulin, Jekaterina Romanovskaja, Laurynas Marčiulaitis, Ramunė Norkutė ir kiti.)

Registracija:

3 valandų trukmės renginio metu tikimės spėti pabendrauti su 10 programėlių kūrėjų komandų. Norinčias dalyvauti komandas prašome registruotis šio puslapio komentaruose įrašant savo programėlės/idėjos pavadinimą ir dalyvių skaičių. Jei bus daugiau nei 10 norinčių dalyvauti komandų, pirmenybė teks anksčiau užsiregistravusiems.
Bendra registracija visiems kitiems dalyviams Facebook renginio puslapyje.

Vieta ir laikas:

World Usability Day 2011 Lietuvoje vyks Lapkričio 10 d. (ketvirtadienį) 18-21 val. Šiaurės miestelio technologijų parke 203 salėje, J. Galvydžio g. 5/96, Vilniuje.

Kažkada A. Mamontovas kartu su grupe Foje dainavo: „Žodžiai neturi prasmės jei tu juos tari tik šiaip sau…“.  Projektuojant naudotojo sąsają – priešingai, kiekvienas šiaip sau parašytas žodis įgauna prasmę, ir dažnai kuria neigiamą įspūdį apie sistemos kokybę.

Šiame tekste pasistengsiu apžvelgti dažniausiai pasitaikančias klaidas bei pateiksiu rekomendacijas, kaip jų išvengti.

Skirkite informaciją žmogui

Pirmiausia, dažniausiai pasitaikanti klaida – aklas siekis informaciją pritaikyti paieškos varikliams. Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad žmonės patys arba su „specialistų“ pagalba perrašo svetainių puslapių tekstus taip, kad jie būtų geriau įvertinti paieškos sistemų, pvz. kad būtų dažniau sutinkami tie patys raktažodžiai. Ar tai veikia? Manau, kad taip. Tik kaip visada yra vienas „BET“. Bandant pritaikyti paieškos sistemoms yra pamirštamas naudotojas – tekstai ilgėja ir darosi sunkiau skaitomi, informacija pasidaro nebe taip aiškiai koncentruota, pradingsta tarp bendrinio pobūdžio reklaminių frazių.

Rekomendacija. Bandydami optimizuoti svetainę paieškoms varikliams pradėkite nuo naudotojo poreikių ir judėkite prie paieškos robotų. Prisiminkite, kad visi gerinimo metodai, orientuoti į naudotojo poreikius, pavers jūsų svetainę patogia ir paieškos sistemoms. O naudotojai jus tikrai labiau mėgs ir gerbs, jei rašysite paprastais trumpais sakiniais, neilgais paragrafais ir nenaudosite nereikalingų reklaminio pobūdžio frazių.

Rašykite naudotojo kalba

Kiekvienoje profesijoje egzistuoja savita kalba, kuri yra dažnai sunkiau suprantama kitiems žmonėms. Geras profesinės kalbos žinojimas rodo aukštą integracijos lygį į profesinę bendruomenę, tačiau, kalbant su srities neprofesionalais, turi būti naudojama paprastesnė kalba. Kalbant sudėtingai didėja tikimybė likti nesuprastam. Ta pati situacija yra ir su interneto svetainėmis ar kompiuterinėmis sistemomis. Valstybės institucijos, finansines paslaugas teikiančios ir kitos įmonės dažnai be jokio paaiškinimo naudoja sunkiai suprantamus terminus. Pvz., informacija iš Swedbank interneto banko, kuri buvo pateikta su žvaigždutė: „Visos kotiruotės yra indikatyvios“.  Įdomu, kaip šio sakino prasmę paaiškintų vidutinis lietuvis.

Rekomendacija. Rašydami svetainių tekstus naudokite plačiajai visuomenei suprantama kalbą. Jei nepavyksta išvengti specialiųjų terminų, padarykite aiškiai matomą ir lengvai randamą žodyną, kuriame „žmogiškai“ paaiškinsite termino reikšmę. Parašytą tekstą duokite paskaityti ne savo profesinio rato žmonėms. Ir nebijokite rašyti paprastai – sugebėjimas paaiškinti sudėtingas temas paprastais žodžiais parodo gilų srities išmanymą.

Atsargiai verskite ir naudokite terminus

Perimdami technologijas iš užsienio šalių, mes perimame ir terminologiją. Daugelis šių terminų lietuvių kalboje neturi oficialių vertimų arba turi vertimus, kurie nėra įsitvirtinę kasdienėje kalboje. Užsienio terminų adaptacijos problema neturi vieningo sprendimo. Ir kaip rodo praktika, jei abejojate dėl lietuviško termino aiškumo, geriausia naudoti terminus kartu su originalo kalbos atitikmeniu. Lietuviškus atitikmenis galite rasti Lietuvos terminų banke, tačiau kaip rodo skaudi patirtis, jie irgi ne visada būna lengvai suprantami…

Rekomendacija. Rašydami tekstus nepersistenkite su užsienio kilmės terminų naudojimu. Jeigu jų išvengti nepavyksta, stenkitės kuo paprasčiau paaiškinti termino reikšmę skaitytojui lengvai pasiekiamoje tinklalapio vietoje.

Pabaigai

Keletas linksmų pavyzdžių kaip neturėtų būti rašomi tekstai (visi pavyzdžiai iš realių sistemų ir svetainių):

• Prieigą prie tiekėjo bus galima apriboti naudojant bet kurią vokų atplėšimo procedūrą. (Pirkimų sistema)
• „„Backstage“ rodinys“ rodinyje galite valdyti dokumentus ir su jais susijusius duomenis (Microsoft Word 2010 žinynas).
• „PowerShot SX230 HS“ su HS sistema, 28 mm pločio kampo 14x optinio priartinimo ir „Full HD“ raiškos įrašymo funkcija bet kur užfiksuoja puikius vaizdus. GPS pažymi kadrus ir įrašo į žurnalą kelionę, todėl keliauti labai patogu. (Canon PowerShot SX230 HS aprašymas)
• Šalinti lygčių doroklio triktis (Microsoft Word 2003 pagalbos puslapis)
• Su pareiškėju nebuvo nutraukta projekto finansavimo ir administravimo sutartis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakymo variantai: Taip, Ne (SF paraiškos dokumentai)
• MOV / MP4 failas, kurį įkėlėte, turi būti paruoštas srautiniu būdu perduoti internetu ir nustatytas kaip Greita pradžia. (Youtube)

Žinote panašių pavyzdžių? Pasidalinkite jais straipsnio komentaruose.
 

Tačiau yra ir problema – strategijos dokumentas tai 30 lapų teksto ir lentelių, todėl jį atsiversti ir skaityti ne kiekvienam užtenka ryžto. Kad palengvintume šį procesą, paruošėme vieno puslapio strategijos apibendrinimą, kuris pateikia ir paaiškina pagrindinius strategijos elementus:

Taip pat nusprendėme parodyti, kuo šios strategijos kūrimo procesas skyrėsi nuo daugelio kitų šalyje kurtų strategijų. Esminis skirtumas – „Lietuva 2030“ strategija buvo kuriama aktyviai diskutuojant su visuomene, moksleivių, jaunimo, NVO ir kitomis organizacijomis, viešai aptariama regionuose ir t.t. Štai kaip atrodo šis kolektyvinio strategijos kūrimo procesas:

Strategijos projekto pristatymo etapo medis dar nebaigė augti. Vyksta aptarimai ir diskusijos. Pvz. štai taip „Lietuva 2030“ strategijos vizualizacijos atrodė LR Vyriausybės posėdžių salėje praėjusią savaitę vykusio Valstybės pažangos tarybos posėdžio metu:

Tad tikimės, kad šios infografikos viešinimas paskatins daugiau žmonių susipažinti su Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“ ir išsakyti savo nuomonę.

Spausdinimui skirti failai:

• Strategijos apibendrinimas [pdf]
• Etapai [pdf]

Atsakymas gali kai ką nustebinti. Testavimai galima sakyti nieko nekainavo. Kodėl? Kaip jau supratote iš pavadinimo testavimai vyko draugų vakarėliuose, todėl nebuvo jokių išlaidų patalpoms, dalyvių atrankai, dovanėlėms, ir t.t.

Vieninteliai realūs kaštai:

• 25 Lt dizaino variantų atspausdinimui fotopopieriuje (iš tikrųjų spausdinant ant paprasto popieriaus net šio biudžeto nereikėtų)
• 5 val. savo laiko (kurį ir taip būčiau praleidęs tuose vakarėliuose)

Eiga

Vartotojai buvo testuoti 2 gimtadienio vakarėliuose. Keista? Iš tikrųjų visiems dalyviams patiko, nes testavimas buvo pateiktas kaip savotiškas gimtadienio žaidimas. Prieš testavimą paaiškinau kas vyks (t.y. „žaidimo taisyklės“), o vėliau – su kiekvienu atskirai neilgai (~5-7 min.) kalbėjau. Didžiąją žmonių dalį aš pažinojau, bet buvo ir pirmą kartą matytų. Pirmojo testavimo metu 24 žmonės buvo paprašyti išsakyti nuomonę apie dabartinį Sberbank bei siūlomus naudotojo sąsajos dizaino variantus (6 maketai). Vėliau, prieš pateikiant sukurtus maketus konkursui, dar kartą 24 žmonės peržiūrėjo naujo dizaino idėjas ir išsakė savo pastabas. Didžioji antrojo testavimo žmonių dalis buvo dalyvavę ir pirmajame testavime (nuo jo buvo praėję apie dvi savaites) – taip dariau tyčia, nes abu testavimai įėjo į vieną tyrimą.

Privalumai

• Mažos piniginės ir laiko sąnaudos. Kaip ir minėjau, išleidau maždaug 25 Lt ir apie 2,5 val. (kartu spėjau ir pasilinksminti vakarėlyje, ir surinkti reikiamus duomenis) kiekvieno vakarėlio metu.
• Mažiau streso dalyviams. Kartais dėl nepažįstamos aplinkos, formalaus moderatorius elgesio ir kt. veiksnių įtakos standartiniai tinkamumo testavimai sukelia šiokį tokį stresą vartotojams, ir mažina jų atvirumą. Testavimas vakarėlio metu yra atrakcija, į kurią įtraukiami visi, net patys baikščiausi ar kukliausi. Pvz., planavau testuoti 5-6 žmones (kaip minimaliai reikalauja metodikos), bet panoro sudalyvauti visi iki vieno, o tai reiškia, kad patys vartotojai buvo susidomėję ir suinteresuoti atlikti testą.
• Laisva kalba. Žmonės vakarėliuose yra atsipalaidavę (dėl geros nuotaikos, ir, žinoma, saikingo kiekio alkoholio), todėl nevengia pažerti kritikos, drąsiai atsako į užduodamus klausimus bei dalinasi patirtimi.
• Vienalytė vartotojų auditorija. Dažniausiai į gimtadienio vakarėlį susirenkantys žmonės yra kažkuo panašūs tarpusavyje (bendri interesai, panašus amžius, socialinė padėtis ir t.t.), todėl, jei ši žmonių grupė atitinka testuojamos sistemos vidutinį vartotoją, vakarėlyje vienoje vietoje galima iš karto rasti reikalingą tikslinių vartotojų kiekį.

Trūkumai

• Sunku apskaičiuoti kiekybinius rodiklius. Kadangi testavimų tikslas buvo įvertinti ant popieriaus atspausdintus variantus, tai kiekybinių rodiklių (klaidų skaičiaus, užduoties įvykdymo laiko) man nereikėjo, todėl šio trūkumo beveik nepastebėjau.
• Negalima žmonių užlaikyti ilgam. Įprastas testavimas vyksta maždaug 30-60 min. Vakarėlyje to daryti negalima, nes žmonės atėjo linksmintis, o ne atsakinėti į kažkieno užduodamus klausimus. Tad testas atitinkamai trumpesnis ir tenka labiau koncentruotis į esminius dalykus.
• Ribota pakartotinių testų nauda. Metodinės rekomendacijos nepataria kelis kartus testuoti tuos pačius žmones, todėl, matyt, jei norėsiu atlikti kitą testavimą, reikės ieškotis kito vakarėlio su naujais žmonėmis…
• Testavimo laiko pasirinkimas. Norint, kad žmonės atsipalaiduotų ir noriai bendrautų, kaip minėjau, testavimas turi tapti savanorišku žaidimu, o tam reikia ištaikyti tinkamą laiką. Pvz. nesiūlyčiau kviesti į testą vakarėlio pradžioje (žmonės nori skirti laiko sveikinimams, bendravimui, maistui ir gėrimams), tačiau kartu nesiūlyčiau ir laukti iki pat pabaigos, kai žmonės jau pavargę, nori eiti namo ar išgėrę daugiau, nei reikia norint blaiviai mąstyti…

Pabaiga

Kaip matote, panaudojus šiek tiek fantazijos, galima greitai ir be didelių išlaidų atlikti vartotojų tyrimą. Šį metodą sugalvojau visai netyčia. Keletą pažįstamų kviečiau įvertinti maketus, tačiau jie atsakė, kad neturi tam laiko, bet mielai peržiūrėtų ir įvertintų, jei atsineščiau juos į vakarėlį. Taip ir gimė idėja. Tad nebijokite eksperimentuoti.

Šiuo klausimu tenka diskutuoti stebėtinai dažnai ir daug. Jis yra vienas dažniausiai užduodamų klausimų mūsų vartotojų testavimo mokymų metu, todėl nusprendėme dar kartą apžvelgti už ir prieš argumentus.

Viena nuomonių stovykla teigia, kad tinkamumo testavimas (angl. usability testing) yra nereikalingas, jei svetainę, programą ar kitą sistemą įvertino ir parašė rekomendacijas tinkamumo srities specialistas. Šią nuomonę bandoma pagrįsti tuo, kad žmonės yra pakankamai lengvai nuspėjami, todėl savo srities specialistas turėtų pastebėti ir įvertinti tinkamumo problemas. Tai tiesa, bet tik iš dalies.

Alternatyvios nuomonės gynėjai teigia, kad ekspertas, atsižvelgiant į savo patirtį, gerąsias praktikas ar tinkamumo rekomendacijas, pastebės pagrindines tinkamumo problemas. Tačiau praktika rodo, kad beveik visada vartotojų testavimų metu randamos problemos, kurios sukelia nuostabą net patyrusiems specialistams. Tai vyksta dėl paprastos priežasties. Kokie nuspėjami mes beatrodytume iš pirmo žvilgsnio, iš prigimties esame iracionalūs (iš Dan Ariely ir Jonah Lehrer knygų) ir dažnai net nežinome koks bus mūsų elgesys tam tikroje situacijoje (Malcolm Gladwell) kol joje neatsiduriame. Dažniausiai ekspertai nėra tikrieji svetainės vartotojai ir vartotojų elgesį prognozuoja remdamiesi tuo, kaip patys suvoka tiriamos sistemos veikimo modelį. Todėl realybė ir specialistų įsivaizdavimas, kaip vartotojai naudojasi sistema, gali stipriai skirtis.

Kas yra kas?

Tinkamumo revizija – tai sąlyginai greitas sistemos tinkamumo gerinimo būdas. Dažnai analizei ir pastebėjimų/rekomendacijų rašymui užtenka ne dienų, o valandų. Tokios tinkamumo revizijos metu bus rastos akivaizdžios, tipiškos problemos. Be to, anot Jim Ross, tinkamumo revizija gali būti naudinga dar ir dėl to, kad jos metu rastų tinkamumo klaidų spektras yra platesnis (nes tikslingai ir detaliai peržiūrima daugiau naudotojo sąsajos dalių negu vartotojų testavimo metu). Daugiausiai kritikos šis metodas susilaukia dėl rekomendacijų subjektyvumo, priklausomybės nuo eksperto kvalifikacijos bei sugebėjimo (arba tiksliau to sugebėjimo trūkumo) įsijausti į tikslinio vartotojo situaciją ir tikėtiną naudojimo scenarijų.

Tinkamumo testavimas – dažnai laikomas tikslesniu metodu, nes suteikia tikrų vartotojų testu pagrįstą informaciją. T.y. remiamasi ne eksperto nuomone, o tuo kaip su sistema dirbti sekasi realiems sistemos vartotojams. Tik nepainiokime šio tyrimo būdo su fokus grupėmis – standartinis tinkamumo testavimas yra atliekamas atskirai su kiekvienu vartotoju, o ne jų grupe. Anksčiau šis metodas daugiausiai buvo kritikuojamas dėl laiko ir kaštų. Tačiau neapsigaukite, šiais laikais tinkamumo testavimas gali būti ne tik organizuojamas tyrimų laboratorijoje, bet ir nuotolinis (pvz. naudojant tokius įrankius kaip Usabilla), o tai jau nereikalauja tokių didelių laiko ir pinigų resursų kaip anksčiau.

Kas geriau?

Atsakydami į klausimą ar reikia iš viso testuoti vartotojus, mes pritariame nuomonei “kaip galima iš viso kalbėti apie į vartotoją orientuotą dizainą (angl. user centered design) be pačių vartotojų?”. Tačiau neneigiame ir ekspertinės peržiūros naudos. Dilemos prasideda kaip norima pasirinkti tik vieną iš metodų pagal tai, kuris iš jų yra geresnis. Tokiu atveju vieno universalaus atsakymo į “Kas geriau?” klausimą nebūna.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad tinkamumo tyrimų sritis toli pažengė per praėjusius porą dešimtmečių. Dabar labiausiai vertinamas ne gebėjimas nustatyti, kuris metodas geresnis, o gebėjimas jungti skirtingus tyrimo metodus ir kurti lanksčius tyrimo planus pritaikytus kiekvienai specifinei situacijai. Todėl ir tinkamumo revizija su tinkamumo testavimu nebėra tarpusavyje nesuderinami. Pavyzdžiui, ruošiantis testavimui, ekspertai atsakingi už testavimo scenarijaus paruošimą vis tiek turi peržiūrėti sistemą, o tai jau didelė dalis tinkamumo revizijos. Jei tokios revizijos metu bus rastos akivaizdžios problemos ir iš karto pataisytos, testuojant vartotojus bus galima susikoncentruoti ties kitais klausimais, į kuriuos ekspertas be tikrų vartotojų testo negalėtų vienareikšmiškai atsakyti.

Tinkamumo revizija ir tinkamumo testavimas abu yra naudingi ir kartu leidžia identifikuoti didžiausią įmanomą taisytinų aspektų kiekį. Bandymas greižtai pasirinkti tik vieną iš metodų reikalauja kompromisų – kažko tenka atsisakyti, o ko būtent geriau atsisakyti nuspręsti galima tik pagal situacijos specifiką, pvz. kiek turima laiko, biudžeto, kokioje stadijoje yra projektas, kaip greitai reikalingi rezultatai, ką norima sužinoti apie sistemą, kokias funkcijas reikai patikrinti ir t.t.

Į šio dizaino kūrimo procesą buvo integruotas vartotojų testavimas. 24 žmonės apklausti išsakyti nuomonę apie dabartinį Sberbank naudotojo sąsajos dizainą. Vėliau, prieš pateikiant sukurtus maketus konkursui, dar 24 žmonės peržiūrėjo naujo dizaino idėjas ir išsakė savo pastabas. Atsižvelgiant į pastabas pakoreguotas galutinis dizainas yra pritaikytas naudojimui ir standartiniame, ir planšetiniame (pvz. iPad) kompiuteryje: