Lapkričio 1d. Expedia bilietų ir viešbučių užsakymo internete portalas paskelbė, kad jų portalo vartotojų elgesio analizės metu nustatytas klaidinantis vienos užsakymo formos vieno informacijos įvedimo laukelio naudojimas, kurio panaikinimo efektas – 12 mln. JAV dolerių papildomas metinis pelnas. Kaip gali vienas IT sistemos laukelis turėti tokią įtaką įmonės veiklos rezultatams?
Expedia.com portalas
Visus besidominčius patogumo naudotis (angl. usability) tematika š.m. lapkričio 11d. 13 val. Idea Code kviečia dalyvauti World Usability Day 2010 Lietuvoje renginyje. Tai bus 5 valandos bendravimo, mokymų ir diskusijų apie IT sistemų patogumo naudotis gerinimo klausimus. Kalbėsime apie psichologijos teorijas, naudojamas “usability” srityje, kuo skiriasi “user experience” nuo “usability”, kas yra į vartotoją orientuotas dizainas ir t.t. Taip pat parodysime žmogaus ir kompiuterio sąsajos mokslo pasiekimų ir jų pritaikymo pavyzdžių.
Renginys organizuojamas kartu su Šiaurės miestelio technologijų parku – World Usability Day 2010 Lietuvoje bus kartu ir Northtown Verslo klubo susitikimas, skirtas patogių IT sistemų kūrimu besidominčioms įmonėms. Renginys vyks Šiaurės miestelio technologijų parke (203 kab., Galvydžio g. 5/96, Vilniuje) nuo 13 iki 18 val.
Naujausią informaciją apie pasiruošimą renginiui, mokymų turinį, grafiką ir registraciją rasite mūsų Facebook puslapyje. Renginys nemokamas, tačiau norint dalyvauti būtina registracija e.paštu. Visas įrašas
Lietuvoje pastebima tendencija, kad programuotojui dažnai tenka užsiimti naudotojo sąsajų (angl. user interface) projektavimu. Nesiginčysiu ar tai gerai ar blogai, tačiau tokios yra Lietuvos realijos – dizaineris nupiešia gražų dizainą, pagrindinių elementų stilių ir galbūt aprašo elementų naudojimo atvejus, o programuotojui tenka pačiam dėlioti formas, užsiimti informacijos architektūra ir t. t.
Šiaip, aš tikiu, kad programuotojas gali sukurti patogią ir suprantamą vartotojo sąsają (toliau – UI), bet tam jam reikia pasinerti į vartotojų iracionalaus mąstymo pasaulį. Paprastam vidutiniam vartotojui nesvarbu kas yra vartotojo sąsają ar kaip ji realizuota, jam nusispjauti kiek žmonių ir kiek laiko praleido projektuodami ją. Vartotojas naudojasi UI tik dėl to, kad jam reikia atlikti kažkokią užduotį, t. y. UI naudojimas yra „būtina sąlyga“ užduoties atlikimui. Dėl šios priežasties vartotojas nori, kad „sąlyga“ kaip ir realiame pasaulyje (pvz. sutarties sąlygos) būtų paprasta ir suprantama.
Visas įrašas
2010 m. gegužės 21 d., penktadienį, Lietuvos parodų centre LITEXPO įvyko penktasis „WEB Akademijos Klubo” susitikimas, kurio tema buvo „Tinklapio patogumo vartotojui testavimas (Usability testas)“. Susitikimo metu buvo kalbama apie tinklapio testavimą, psichologinius testavimo aspektus bei buvo vedamas praktinis užsiėmimas, kurio metu buvo gyvai testuojama internetinė svetainė.
Marta Kuzmickaitė
2007 11 30, V, Verslo klasė, Nr. 12, 88p.
Beveik kasdien gali išgirsti apie atsirandančias vis naujas profesijas. Sakykim, “newsmaster” – “naujienų meistras”, tai yra žmogus, savo tinklalapyje savaip aranžuojantis ir pateikiantis naujienas, “usability expert” – “patogumo vartoti ekspertas”. Dviem atvejais iš trijų naujų profesijų ir specialybių atsiradimas susijęs su technologijų plėtra. Kuo užsiima, tarkim, patogumo vartoti ekspertas?
Internete paieškoję, kas yra “usability”, arba patogumas naudotis, rasime daug nekonkrečių frazių apie tai, kad žmogus ir jo poreikiai yra visų svarbiausias dalykas pasaulyje. Taip pat rasime nuorodų į sritis, kurios anksčiau atrodė priklausančios tokiems mokslams, amatams ar menams kaip ergonomika arba dizainas. Paaiškėja, kad “usability” – tai ir svarstymai, kaip patogiau lėktuvo tualeto kabinoje įtaisyti ritinėlį tualetinio popieriaus ir kiek bei kokių mygtukų turi būti lifto arba televizoriaus nuotolinio valdymo pultelyje. Tačiau vis dėlto dažniausiai šis terminas siejamas su pačiu internetu ir patogumu naudotis interneto svetainėmis. Profesija palyginti jauna, bet, atrodo, jau turinti nemenką paklausą ir Lietuvoje.
“Verslo klasė” surado žmogų, galintį papasakoti apie patogumo vartoti interneto tinklalapius daigus ir želmenis Lietuvoje. Pakalbinome Modestą Naciutę, UAB “Idea code” patogumo naudotis projektų vadovę.
Ištrauka iš straipsnio “www.anatomija” Versus žurnale (2006 10 06)
13 požymių, pagal kuriuos vertinamas tinklalapio ar programinės įrangos patogumas naudotis (eilės numeris nesusijęs su įtaka patogumui naudotis)
1. Vizualinis paprastumas ir suprantamumas
Santūrus dėmesį traukiančių objektų skaičius, jų atitikimas vartotojo tikslams; piktogramų ir kontrolės elementų (mygtukų, įvedimo laukų ir t. t.) išvaizda ir elgesys atitinka vartotojo suvokimo modelį.
2. Skaitomumas
Šriftas, jo dydis, kontrastas tarp šrifto ir fono spalvų, eilutės ilgis, tarpai tarp eilučių ir turinys pritaikyti skaityti ir skenuoti; vartotojas gali padidinti ar sumažinti šriftą iki jam reikiamo dydžio.
3. Veiksmų logikos paprastumas
Veiksmų eiliškumas, galimybė šokinėti tarp atliekamų užduočių; peršokimai į kitus proceso etapus atitinka vartotojo suvokimo modelį ir lūkesčius.
4. Į vartotoją orientuota kalba
Nevartojami sudėtingi terminai, vengiama gražiai skambančių, bet vartotojui bereikšmių frazių; informacijos pateikimo stilius parenkamas atsižvelgiant į tikslinę auditoriją; informacija pateikiama atsižvelgiant į vartotojo, o ne įmonės poreikius.
„Galima tekstą parašyti labai painiai, o galima ir taip, kad ir asilui būtų aišku“, – iliustruoja UAB „Idea Code“ projektų vadovė Modesta Naciutė.
5. Kuo mažesnis krūvis atminčiai
Sistema įsimena anksčiau jau įvestus kodus, pavadinimus, vietoje ir laiku pateikia veiksmui atlikti reikalingą informaciją; rodo ankstesnius pasirinkimus (pavyzdžiui, užsakinėjant skrydžio bilietus rodo datas) ir t. t.
6. Nuoseklumas
Panašiose situacijose (pavyzdžiui, paspaudus tam tikrą mygtuką) sistema elgiasi vienodai; panašūs objektai (pavyzdžiui, lentelės) visame tinklalapyje pateikiami laikantis tų pačių principų. „Jeigu viename puslapyje į savo klientą kreipiatės „jūs“, taip pat į jį turėtumėte kreiptis ir kitame puslapyje“, – sako Naciutė.
7. Grįžtamasis ryšys
Vartotojas atlikęs bet kokį veiksmą sulaukia grįžtamojo ryšio (tekstu ar vizualiai), patvirtinančio, kad sistema reaguoja į jo atliktą veiksmą, nors vartotojo pageidaujamas rezultatas dar ir nepasirodė ekrane.
8. Trumpiniai (angl. shortcuts)
Sistema pritaikyta dažnai besilankančiam vartotojui – galimybė į jam svarbiausias vietas patekti nenueinant viso naujam vartotojui skirto kelio.
9. Klaidų prevencija
Aiškiai matomi įspėjimai prieš veiksmus, kurie neatitaisomi; vartotojui įvedant duomenis – paaiškinimai apie reikalaujamą formatą (pavyzdžiui, datą, sumas ir kt.).
10. Suprantami pranešimai apie klaidas
Konstruktyvūs, suprantami pranešimai apie klaidas: kodėl negalima eiti toliau, kaip išspręsti susidariusią situaciją ir pan. „Vienas iš pagrindinių patogumo naudotis punktų: negalima manyti, kad jeigu vartotojas padaro klaidą, tai jis ir yra kaltas. Ne, kalta sistema. Ji turi būti sukurta taip, kad vartotojas neturėtų galimybės padaryti klaidą, o jeigu ją ir padaro, turi aiškiai matyti, kaip ją ištaisyti“, – sako Naciutė.
11. Veiksminga paieška
Paieška vizualiai panaši į vartotojo sąmonėje susiformavusią sampratą; gerai veikia ir atpažįsta dažniausias įvedimo klaidas (pavyzdžiui, „Klapėda“ vietoj „Klaipėda“) ir t. t.
12. Patogi navigacija
Vartotojas gali lengvai suprasti informaciją apie savo buvimo tinklalapyje vietą, gali ją keisti; lankytos nuorodos pateikiamos kita spalva.
„Navigacija yra judėjimas visame tinklalapyje. Tokį judėjimą galima palyginti su apsipirkimu prekybos centre, į kurį atėjęs matai tam tikras nuorodas – „Daržovės“, „Vaisiai“, „Gėrimai“ ir kt.“, – iliustruoja Naciutė.
13. Bendras išdėstymas ekrane ir techniniai aspektai
Elementai grupuojami ir informacija pateikiama remiantis tyrimais apie žmogaus informacijos suvokimą (Geštalto psichologija) ir dėmesio paskirstymą ekrane; tinklalapis pritaikytas populiariausioms naršyklėms ir regėjimo negalią turintiems vartotojams.
Visą straipsnį rasite Versus žurnale
